svetimgentis

svetimgeñtis, -ė smob. (2) KŽ, svetim̃gentis (1) KŽ 1. svetimtautis: Lietuviai išsikraustydami žemę ... svetimgenčiams, svetimžemiečiams paveda A1884,278. Svetimgenčiai mūsų sentėvių gyvenimą nepilninteliai aprašė prš. 2. V.Kudir, VŽ1905,9 svetimšalis: Lietuvon iš visur svetimgenčiai virto rš. Juk tie svetimgenčiai nieko mums nepadės A1886,97.